Ateities sprendimai gimsta Vilniuje
Jeigu vanduo galėtų kalbėti – ką jis mums pasakytų? Atsakymų į šį klausimą ieškojo beveik 60 dalyvių iš 5 Europos šalių – Lietuvos, Estijos, Rumunijos, Italijos ir Maltos, susirinkusių į „Erasmus+” projekto „Sailing Into Opportunities“ hakatoną Vilniuje.
Šio išskirtinio įvykio centru 2025 m. gegužės 19 – 23 d. tapo Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija, kurioje jaunieji išradėjai mokėsi pažinti gamtą per technologijų prizmę: konstravo laivus-dronus, braižė duomenų žemėlapius, atliko cheminius ir biologinius eksperimentus.
„Robotikos mokyklos“ direktorius ir projekto sumanytojas Paulius Briedis sako, kad mokiniai noriai imasi ir pačių ambicingiausių iššūkių: „Projektu pasiūlėme drąsią idėją – sukurti autonominio laivelio prototipą ir jo pagalba rinkti duomenis apie vandenį. O šis hakatonas leido mokiniams pasijusti tikrais inžinieriais – eksperimentuoti ir ieškoti išmanių sprendimų, padedančių saugoti gamtą.“
Hakatono iššūkiai: ne tik klasėje, bet ir ežere
Kiekviena komanda gavo iš dalies parengtą laivo – drono modelį. Hakatono dalyviai patys prijungė vandens parametrų (temperatūros, pH, skaidrumo ir kt.) jutiklius, įrengė vaizdo kameras, tobulino laivų funkcionalumą ir dizainą.
Labiausiai laukiama hakatono dalis vyko prie Žaliųjų ežerų, kur komandos išmėgino savo laivus ant vandens, dalyvavo įvairiose rungtyse ir rinko duomenis. Dalyviams teko spręsti sudėtingas technologines ir inžinerines problemas, reikalaujančias efektyvaus komandinio darbo.
„Buvo išties džiugu stebėti, kaip entuziastingai komandos dirbo prie savo laivų modelių ir kaip džiaugėsi, kai jie sėkmingai startavo vandenyje”, – teigia projekto koordinatorė, „Robotikos mokyklos“ projektų vadovė Akvilė Gerulskytė. „Buvo ir netikėtumų – komandos iš Maltos laivelis apvirto, bet kitos dalyvių komandos iškart pasiuntė savo laivus į pagalbą ir jį išgelbėjo.”
Kai kalba mokslas – kalba ir vanduo
Pasak projekto koordinatorės, šio projekto esmė – sujungti skirtingų mokomųjų dalykų žinias ir parodyti, kaip jos praverčia sprendžiant tikras, svarbias problemas. „Jaunimui rūpi gamta, jiems tai nėra tik teorija vadovėliuose. Mes suteikiame mokiniams galimybę kalbėti apie vandenį remiantis savo atliktais tyrimais bei faktais – kaip tikriems mokslininkams.“
Hakatono metu dalyviai ištyrė vandens savybes, taikydami įvairius cheminius analizės metodus. Vienas iš laboratorinių darbų buvo skirtas Balsio ežero vandens kokybės tyrimui naudojant „Sensafe“ testavimo juosteles. Atliekant šį praktinį tyrimą, mokiniai buvo supažindinti su pagrindinių vandens kokybės rodiklių – pH, nitritų, nitratų, sunkiųjų metalų, tokių kaip geležies ir vario jonai – nustatymo metodika, siekiant įvertinti vandens ekologinę būklę ir ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą.
Pasirodo, kad Vilnius ne veltui šiemet didžiuojasi Žaliosios Europos sostinės titulu. „Mūsų komanda nustatė, kad Žaliųjų ežerų vanduo yra itin švarus. Neradome jame sunkiųjų metalų ir kitų teršalų, tokių kaip nitritai ar nitratai,“ – teigia Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnaziją atstovavusios komandos „Aquabotics“ nariai Agata, Gabriela, Ivona, Adrian ir Artur.
Smulkūs vėžiagyviai padeda spręsti didelius klausimus
Kitas įdomus eksperimentas vyko su planktoniniais vėžiagyviais – dafnijomis (lot. „Daphnia magna”). Dalyviai, vadovaujami biologijos mokytojos Alicijos Jankūnienės, vertino Žaliųjų ežerų vandens kokybę, naudodami dafnijas kaip bioindikatorius. Dafnijų fiziologinė būklė greitai keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų, ypač nuo vandens užterštumo. „Stebėdami dafnijų širdelių veiklą mikroskopu, siekėme nustatyti galimus vandens kokybės pokyčius“, – pasakojo gimnazistai.
Atlikti tyrimai parodė, kad surinktas Balsio ežero vanduo yra švarus ir neužterštas kenksmingomis medžiagomis. Tai reiškia, kad šiame vandenyje gali gerai jaustis vandens augalija ir gyvūnija, o žmonės – saugiai maudytis.
„Norint visapusiškai įvertinti vandens kokybę, būtina papildomai ištirti ir daugiau cheminių bei fizikinių parametrų,“ – teigia komandai vadovavusi gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jevgenija Skilond. Ji džiaugiasi mokinių įsitraukimu: „Jie ne tik kruopščiai atliko eksperimentus, bet ir mokėsi kritiškai mąstyti, analizuoti bei interpretuoti duomenis, formuluoti hipotezes ir kelti probleminius klausimus.”
“Aquabotics” komandos narė Ivona
Idėjos be sienų: nuo Vilniaus iki visos Europos
Šis hakatonas – ne tik apie mokslą, bet ir apie draugystes be sienų. „Aquabotics“ komanda sako, kad tarptautinis „Erasmus+“ renginys jų mokykloje buvo neįkainojama patirtis: „Susipažinome su bendraamžiais iš kitų šalių, pasidalinome savo kultūra, pasimokėme vieni iš kitų.“
Renginio sėkmė rodo, kiek daug gali duoti mokymasis už klasės ribų – kai viskas tikra ir praktiškai pritaikoma. „Robotikos mokykla“ projekto patirtimi dalinsis ir su kitomis Lietuvos bei užsienio mokyklomis. Kaip sako mokyklos vadovas Paulius Briedis, „laivų-dronų tema – labai universali. Ji puikiai tinka projektiniam mokymuisi, o svarbiausia – įtraukia mokinius taip, kaip įprastas mokymas dažnai nesugeba.“
Erasmus+ KA2 Bendradarbiavimo partnerysčių projektas
„Sailing Into Opportunities“
Nr. 2023-1-LT01-KA220-SCH-000161306
sailtunities.gaminu.eu
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Nacionalinės agentūros požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Nacionalinė Agentūra negali būti laikoma už juos atsakinga.
